Pasiilgau

   Atrodo dar visai neseniai mūsų šeimyną pirmą kartą pasitiko šis užrašas

   O dabar jau rašau ko aš pasiilgau.

   Pirmiausiai tai saulės, saulės .... saulės. Jos trūkumas Lietuvoje man jaučiamas labiausiai, ypač, kai už lango pats baisiausias mėnuo - lapkritis ir kai namuose krykštauja mažylė su kuria taip gera būtų dabar vaikštinėti lauke, o ne nuo baisių vėjų ir darganos slėptis namuose, kur net dieną reikia įsijungti šviesą. Pasiilgaauuuuuuu SAULĖS!!!!!!!!!! Pasiilgau kalnų horizonte. Dievindavau vien jau tą vaizdą tolumoje, niekada man nepabostų  į juos žiūrėti.

   Dar labai trūksta gausaus vietinių vaisių ir daržovių pasirinkimo, nes kai pamačiau, kad mūsų "motulėje" Maximoje net česnakai atkeliavę iš Pietų Amerikos, tai plaukai pasišiaušė. Čia mes visko turime tikrai daug, ir Gruzijoje aš būtent to gausaus pasirinkimo labai dažnai pasigesdavau, man ten baisiai trūko tos Maximos :), bet kartais mes čia turime visko per daug. Na kam man tas česnakas iš Brazilijos, man norisi tikro, "macnaus" lietuviško, nes tas atvykėlis net kvepia kažkaip kitaip.

   Labai, labai man trūksta kelionių, naujų atradimų pojūčio.  Nors labai panorėjus ir čia dar yra ką atrasti ir tikrai ieškosime ir rasime, bet kol kas tie patys pasiteisinimai: saulės, šilumos, gero oro trūkumas neleidžia keliaut savam krašte, ypač su nuo lietuviškų darganų "apsisnargliavusiais" vaikais. Iš čia išplaukia dar vienas lietuviškas nemalonumas - ligos, ligelės, virusai, gripai ...... galėčiau vardinti be galo, bet ai ...... Užkniso jie juodai ir daugiau čia nieko nepridursi.

   Pasiilgstu paties Tbilisio, drąsiai galiu sakyti, kad tas miestas man visada bus kaip namai, pamilau jį. Labai pasiilgau Ani ir jos gruziniško nuoširdumo, Viktorijos ir pasisėdėjimų su visa jos šeimyna. Pasiilgstu mūsų pasisėdėjimų CoffeGe ir late arbatos. Pasiilgstu  tų dienų, kai su Kęstučiu atiduodavom Rusnytę į darželį ir lėkdavome pusryčiaut į miestą. Kaip nekeista, pasiilgau ir chaotiško eismo Tbilisyje, kažkodėl dar vis nepriprantu prie lietuviško tvarkingo vairavimo. Ne tik, kad nepriprantu, jis mane net nervina :)

   Rašau ir galvoju kiek aš daug ko pasiilgstu (žinoma yra dalykų, kurių visai nepassilgau, bet jų nedaug ir aš jų nebeprisimenu), bet tai visai nereiškia, kad man blogai čia. Iš tikro, tai nuo pirmos grįžimo i Lietuvą dienos, mėgaujuosi tuo. Man net saulė čia dabar kitaip šviečia (vasarą švietė :) ), mėgavausi nuostabiu auksiniu rudeniu, negaliu atsidžiaugti Vilniaus senamiesčiu, pasivaiksčiojimais po jį su CoffeeIn'o kavos puodeliu rankoje, žmonių margumu. Visi sako, kad lietuviai pikti žmonės - nesamonė, šypsosi jie man visur kur beeičiau. Gal tai reiškia, kad kai tu pats viskuo mėgaujiesi ir šypsaisi be priežasties, tiesiog todėl, kad tau gera, tada ir kiti tau atrodo laimingesni.

   Kad ir kaip pasiilgčiau mūsų namo Tbilisyje, teisingiau ne namo, o jo nuostabaus kiemelio, savi namai yra savi.  Gera juos kurti ir gražinti iš naujo. Net plintusus kalti juose gera. Gera vien nuo minties, kad čia MŪSŲ NAMAI. Ir nors šiuo metu aplinkybių esame truputėli įkalinti tarp keturių sienų, bet labai dažnai galiu pasakyti, kad mėgaujuosi šiuo gyvenimo etapu, o kartais net dar labiau myliu saviškius, o kaikuriuos net įsimyliu iš naujo :)

   Ir vėl kažkoks nesusipratimas: baisiai visko pasiilgau Gruzijoje, mėgaujuosi Lietuva, bet jau vėl norisi pakelti sparnus, o kai labai nori, tai ima tai ir nutinka :) Tad mes svajosim tyliai, atsargiai ir žiūrėsim kokius malonumus mums toliau pateiks gyvenimas. O kol kas jau pradedu gyventi kalėdų nuotaikomis ir baisiai laukiu sniego ir žinoma saulutės. O netruks ir dienos pradės jau ilgėti, o ten jau ir pavasaris. Svarbiausia geras nusiteikimas, su kuo ir kaip gyveni,o ne kur.

   Tikiuosi, kad šis įrašas ne paskutinis, bet kito dar tikrai teks palukėti, bent jau iki pavasario. O tada maža kur mus nupūs atostogų vėjai. O kol kas NAHVAMDIS SAKARTVELO :)

Į Gruziją su vaikais

   Mano akimis žiūrint, tai ši šalis dar nepritaikyta poilsiui su vaikais, apart kelių vaikams įdomesnių vietų, visa kita jiems nedraugiška aplinka. Ko nepasakyčiau apie žmones, jie labai myli mažus vaikus. Aš visą Gruzijoje pragyventa laiką nenustojau tuo žavėtis. Ar kada esate Lietuvoje matę, kad paugliai berniukai prieitų ir kalbintų mažus vaikus ir tai darytų taip nuoširdžiai, kad net sunku patikėti. O vat saulėtoje Gruzijoje tai normalu. Visdėlto šeima, vaikai, giminystės ryšiai čia reiškia labai daug ir tai jaučiama net pauglių elgesyje, jie nėra pikti, bent jau aš su tokiais nesusidūriau. Taigi, nukrypau nuo temos. Nors žmonių nuoširdumas ir stulbinantis, tačiau visa kita - ne vaikams. Požeminės perėjos, kaip ir visos kitos vietos, visai nepritaikytos pasivaikščiojimams su vežimėliais, kavinės - rūkalių, o ne vaikų rojus. Beje, rūkoma net vaikų ligoninėse, tad ir ten vaikams nedraugiška aplinka. Net nėščiai moteriai darydamas echoskopija, gydytojas nesibodi laisvąja ranka traukti dūmeli. Man atrodė neįtikėtina, bet ... tai Gruzija :)  Tačiau yra vietų, kur galima pasilinksminti ir su vaikais. Aš jau ankščiau pasakojau apie išeigines Batumyje ir kiek veiklos ten turėjome su mažaisiais turistukais. Šykart apie Tbilisį.
   Taigi, aukštai virš miesto neįmanoma nepastebėti apžvalgos rato, o stovi jis Mtatsminda parke. Iki jo tenka nemažai važiuoti automobiliu, galima ir miesto autobusu. Kitas kelias, tai puikiai sutvarkytu takeliu, su daug, daug laiptelių, galite iš miesto centro eiti savo kojytemis , tik būkite įsitikine, kad jos tikrai stiprios :) Ankščiau veikė funikulierius, kuris kildavo nuo Vilniaus skvero, tačiau man neteko juo pasinaudoti, kaip tik tais metais, kai mes atvykome į Tbilisį, jis ir nustojo veikti. Tačiau yra vilties, kad kadanors jis visdėlto vėl veiks, nes tai ženkliai padidintų lankytojų skaičių šitame parke. Parkas dabar priklauso arabams, tad viskas gražu, nauja, modernu ir tvarkinga. Parkas sukurtas vieno gruziniško vaikiško filmuko tematika. Tiksliai pavadinimo nepamenu jau, bet jis apie kokį tai sutvėrimuką, kuris vis maištavo ir viską laužė, kol nesusidraugavo su viena mergaite. Parke visi keisti, fantastiniai urveliai, gruziniški etnografiniai, tačiau labai kreivi ir spalvoti namukai yra būtent iš šio filmuko, su kuriuo užaugo visi  gruzinukai, tad jiems tai labai artima ir miela. Atrakcionai parke taip pat visi nauji (gaila kažkodėl nerandu pas save nei vienos jų nuotraukos, tad teks patikėti mano žodžiais), kainos tikrai nesikandžioja, o apie apžvalgos ratą tai išvis galima sakyt tik pagiriamuosius žodžius, tai puiki galimybė apžiūrėti visą miestą ir viršaus. Dar vienas šio parko pliusas, tai, kad jis yra aukštai, vadinasi vasarą čia galima puikiai pabėgti nuo alinančio miesto karščio ir tvankumo, oras čia būna daug gaivesnis, o ir gerokai švaresnis.

Kai tik atvykome čia gyventi, viena pirmųjų atrakcijų su mažąja buvo zoologijos sodas. Kadangi jis buvo netoli mūsų namų, o bilietas į jį kainavo apie 1 litą, tai lėkdavome ten tiesiog pasivaikščioti. Jis net labai dvelkė senais tarybiniais laikais ir buvo tikrai nedidelis, o atrakcionai ten taip pat buvo dar iš mano vaikystės, o gal ir dar senesni. Tačiau prieš pat mūsų išvykima zoologijos sodą pradėjo iškelinėti į kitą vietą, tad kokia situacija dabar, negaliu pasakyti.

   Ši atrakcija atsirado visai prieš pat mūsų iškeliavima namolio. Pradėjo veikti naujutėlaitis funikulierius, keliantis nuo Europos parko iki Narikalos. Vaizdai nuostabūs, visas senamiestis kaip ant delniuko. O mūsų pupa šia atrakcija buvo tiesiog sužavėta. Vis prašydavo,kad eitumėme "paskraidyt su nameliais" :) Taigi, ir šią atrakciją įtraukiu į tinkančią ne tik suaugusiems.

Pabaigai palikau labai paprastą, jau gerokai nusenusią, bet bent jau man žiauriai smagią vietelę, ypatingai siaubingai karštomis gruzinoškos vasaros dienomis. Vieta: Vera parkas, taigi pats centras. Ten ir žaidimų aikštelių vaikams pilna. Bet šis fontanas, tai nerealus. Mūsų mažes iš ten ištempt neina. Svarbiausia  jau susiruošus ten, pasiimti antra komplekta drabužių ir apsiauti tinkamą avalynę. O kol vaikai laksto, tėvai sėdi fontano pašonėje esančioje vasaros kavinėje ir gurkšnoja alų, gruzinišką limonadą ir mėgaujasi nuo fontano dvelkiančia vėsa. Man tai vasaros atrakcija vaikams nr.1 geros emocijos garantuotos su kaupu.